Tai įvyko prieš 11 metų. Gyvenau savo gyvenimą ir atrodė, kad taip viskas ir turi būti, kol negimė manyje klausimas: kodėl esu tokia nelaiminga, nors aplinkui tiek daug meilės (vaikystėje augau apsupta tėvų dėmesio, džiaugsmo, ir manyje buvo patirtis meilės)?

​

Taip likimas atvedė mane į Moters Magijos Mokyklą, kurios įkūrėjai ir didžiausia dovana yra mano mokytojai Andrė Amiya Pabarčiūtė ir Rimvydas Židžiūnas. Esu jiems besąlygiškai dėkinga už tą meilės ugnį, kurią jie padėjo atrasti savyje, už visus atsakymus, kuriuos gavau čia, Moters Magijos Mokykloje.

​

Ėjau mažais žingsneliais į meilę, gydžiau save, išmokau pamilti save, priimti skausmą savyje, kituose žmonėse ir gauti išmintį, kam visa tai skirta!

​

Atradau perlą – dėkingumą sau bet kokiose gyvenimo situacijose.

​

Suvokiau esminę tiesą: kaip skausmas, taip ir džiaugsmas yra ta pati meilė, tik kita forma. Skausmą girdime todėl, kad širdis yra gyva! Aš esu gyva!

​

Tai yra meilė!

​

Tada bet kokia skausminga gyvenimo situacija augina, dovanoja išmintį; tampame suaugę, brandūs atjausti, išgirsti, pamilti vieni kitus, išmokstame totaliai džiaugtis viskuo, kas yra gyvenime!

​

Meilė tampa viena visuma.

​

Mano buvo toks kelias – atrasti, pamilti save skausme ir gimti džiaugsmu, meile viskam.

​

Kartą manyje gimė klausimas: kaip papasakoti žmonėms, kad meilė teka mumyse, mūsų viduje, kad žmogus yra amžinas meilės šaltinis?!

​

Kas yra meilė?

​

Kur ji?

​

Taip ir gimė meilės kūdikis – gydančių paveikslų paroda „Žingsniai į meilę“.

​

Noriu pasidalinti savo gyvenimo kelione, kaip atradau meilę, kaip pamilau save, ir kas gi yra tas meilės šaltinis?

Tam, kad pažinčiau meilę, pirmoje eilėje turėjau pamilti, priimti save – tokią, kokia esu, su visu savo gyvenimu.

Kiekvienas žingsnis vedė mane į meilę.

​

Pamilti save – tai reiškia:

- išsakyti savo tiesą, kaip jaučiuosi,

- išbūti skausme su savimi ir artimais,

- žiūrėti į save su atjauta ir meile visose gyvenimo situacijose.

​

Pradėjau branginti, puoselėti meilę savyje ir žmonėse. Taip atsigręžiau į meilę savyje, į širdį, su kreipimusi, malda, kad ji mane vestų per gyvenimą.

​

Visas gyvenimas tampa švente, kai pamilstame save!

​

Žmogus yra meilės kūrėjas, kūrinys, paveikslas ir gyvenimas!

​

Žmogus ir yra amžinas meilės šaltinis!

​

Šie paveikslai yra meilės, džiaugsmo ir dėkingumo išraiška, nueito gyvenimo kelio į save. Kiekvienas paveikslas yra atskira gyvenimo kelionė. Jais noriu parodyti, kad tam, jog pamiltum save, reikia daug drąsos ir atjautos sau. Kai žengiam šį žingsnį, šalia atsiranda daug žmonių, kurie keliauja kartu link meilės ir draugystės su savimi. Tampame viename susietume vieni su kitais.

​

Šie paveikslai skleidžia meilę, dėkingumą, atjautą, šilumą visiems žmonėms.

​

Tai Širdies dovana mums!!!!